Kavajė (Bashkia Kavajë)
Kavajė – miestas rytų Albanijoje, apie 10 km nuo Adrijos jūros, apie 50 km nuo sostinės Tiranos ir apie 20 km nuo uostamiesčio Duresio. Dešimtasis pagal dydį miestas šalyje, daugumą gyventojų sudaro albanai, apie 95 proc. išpažįsta islamą.
Kavajė yra apygardos centras, kartu esantis ir vienu svarbiausių Tiranos apskrities miestų. Per miestą eina svarbus Duresio-Vliorės ir Duresio-Pogradecio geležinkelis.
Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos jau nuo akmens amžiaus. Vienos pirmiausių šias teritorijas apgyvendino senosios šių vietų gyventojos – ilyrų gentys. Kavajė, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Makedonijos, Romos imperijos – sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą.
Žlugus Romos imperijai, ši vietovė ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, Epyro Despotijai. Galiausiai, XIV a. miestas atiteko Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas.
Nors ir yra duomenų, kad gyvenvietė dabartinio miesto teritorijoje egzistavo dar viduramžiais, tačiau pirmasis Kavajės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose datuojamas 1595 m., kai ji minima Kavaljos vardu. XVII–XVIII a. stipriai išaugo dėl savo turgaus ir tapus administraciniu centru. Greitai čia buvo dvigubai daugiau namų nei Duresyje: vieno keliautojo pranešimu 1670 m. čia buvo 400 namų, 200 krautuvėlių ir amatininkų dirbtuvių turguje, taip pat keturios mečetės, pastatytos 1561 m., 1589 m., 1625 m. ir 1652 m. Jos visos keturios XX a. buvo sugriautos, iš dalies karo metu, iš dalies perstatant miestą.
1912 m. Albanijai iškovojus nepriklausomybę, miestas tapo Albanijos dalimi. II pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. okupuotas Vokietijos, 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.
XX a. 2-ojoje pusėje miestas buvo sparčiai industrializuojamas, tapo svarbiu šalies ekonominiu centru. 1990 m. Kavajė tapo pirmuoju Albanijos miestu, kuriame prasidėjo judėjimas prieš kelis dešimtmečius trunkančią vienpartinę komunistų partijos diktatūrą.
Žlugus komunistiniam režimui ir nustojus veikti planinės ekonomikos svertams, Kavajė kaip ir kiti Albanijos miestai nukentėjo nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžios ekonominės krizės. 1997 m. žlugus Albanijos ekonomikai ir šaliai įklimpus į politinę, ekonominę ir socialinę krizę, pasireiškusią masiniais neramumais, Kavajė tapo išimtimi. Pakankamai autoritetingos musulmonų dvasininkijos dėka neramumų buvo išvengta.
Kavajė yra apygardos centras, kartu esantis ir vienu svarbiausių Tiranos apskrities miestų. Per miestą eina svarbus Duresio-Vliorės ir Duresio-Pogradecio geležinkelis.
Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos jau nuo akmens amžiaus. Vienos pirmiausių šias teritorijas apgyvendino senosios šių vietų gyventojos – ilyrų gentys. Kavajė, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Makedonijos, Romos imperijos – sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą.
Žlugus Romos imperijai, ši vietovė ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, Epyro Despotijai. Galiausiai, XIV a. miestas atiteko Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas.
Nors ir yra duomenų, kad gyvenvietė dabartinio miesto teritorijoje egzistavo dar viduramžiais, tačiau pirmasis Kavajės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose datuojamas 1595 m., kai ji minima Kavaljos vardu. XVII–XVIII a. stipriai išaugo dėl savo turgaus ir tapus administraciniu centru. Greitai čia buvo dvigubai daugiau namų nei Duresyje: vieno keliautojo pranešimu 1670 m. čia buvo 400 namų, 200 krautuvėlių ir amatininkų dirbtuvių turguje, taip pat keturios mečetės, pastatytos 1561 m., 1589 m., 1625 m. ir 1652 m. Jos visos keturios XX a. buvo sugriautos, iš dalies karo metu, iš dalies perstatant miestą.
1912 m. Albanijai iškovojus nepriklausomybę, miestas tapo Albanijos dalimi. II pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. okupuotas Vokietijos, 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.
XX a. 2-ojoje pusėje miestas buvo sparčiai industrializuojamas, tapo svarbiu šalies ekonominiu centru. 1990 m. Kavajė tapo pirmuoju Albanijos miestu, kuriame prasidėjo judėjimas prieš kelis dešimtmečius trunkančią vienpartinę komunistų partijos diktatūrą.
Žlugus komunistiniam režimui ir nustojus veikti planinės ekonomikos svertams, Kavajė kaip ir kiti Albanijos miestai nukentėjo nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžios ekonominės krizės. 1997 m. žlugus Albanijos ekonomikai ir šaliai įklimpus į politinę, ekonominę ir socialinę krizę, pasireiškusią masiniais neramumais, Kavajė tapo išimtimi. Pakankamai autoritetingos musulmonų dvasininkijos dėka neramumų buvo išvengta.
Žemėlapis - Kavajė (Bashkia Kavajë)
Žemėlapis
Šalis - Albanija
Albanijos vėliava |
Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
ALL | Albanijos lekas (Albanian lek) | L | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
SQ | Albanų kalba (Albanian language) |
EL | Graikų kalba (Greek language) |